- autoritarizmas
- autoritarizmas statusas T sritis Politika apibrėžtis Vieno asmens arba nedidelės elito grupės valdymas be atsakomybės gyventojams ir jų sutikimo. Autoritarinis režimas remiasi paklusimo įsakymui idėja ir atmeta opozicijos galimybę – riboja spaudos ir žodžio laisvę, teisę kurti opozicines partijas ar kitas politines organizacijas. Kartais terminas vartojamas apibendrinti visas demokratijai priešingas valdymo formas, tarp jų – diktatūrą ir totalitarizmą. Dažnai suprantamas kaip savita valdymo sistema, kai varžomas politinis pliuralizmas, silpnai arba visai nereguliuojamas ekonominis ir socialinis gyvenimas, nėra aiškios vyraujančios ideologijos, nesiekiama visuotinės politinės mobilizacijos, valdžios veiksmai nesunkiai nuspėjami ir, nors neformaliai, praktiškai būna suvaržyti. Taip apibrėžiamas autoritarizmas priešinamas ne tik demokratijai, bet ir totalitarizmui, posttotalitarizmui ar sultonizmui. Gali būti vartojamas ir siauriau – apibūdinti šeimos santykius ar organizacijų valdymą, kai valdoma jėga, neatsižvelgiant į narių norus ir nesiekiant jų sutikimo. Lietuvoje su autoritariniu valdymu siejamas A. Smetonos režimas (1926–1940). atitikmenys: angl. authoritarianism ryšiai: susijęs terminas – demokratija susijęs terminas – posttotalitarizmas susijęs terminas – sultonizmas susijęs terminas – totalitarizmas
Politikos mokslų enciklopedinis žodynas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Algimantas Jankauskas . 2007.